Restauruojant Vanagų bažnyčios kleboniją aptiktas lobis – beveik 100-mečio senumo korespondencijos paketas – perduotas Klaipėdos universiteto istorikams.
Istorinę vertę turinti korespondencija buvo paslėpta Klaipėdos rajone esančios Vanagų evangelikų liuteronų bažnyčios klebonijos pastogėje ir aptikta bendrovės "Pamario restauratorius" specialistams pradėjus klebonijos pastato restauravimo darbus.
Trys laiškai, išsiųsti iš Kionigsbergo, antspauduoti karo pašto antspaudu, skirti 1915-aisiais Vanaguose kunigavusio Kristupo Lokio šeimos nariams, greičiausiai – dukrai. Tarp ranka rašytų laiškų buvo paslėptas ir atvirukas su Girulių vaizdu, adresuotas laiškų autoriui Pauliui, tačiau taip ir neišsiųstas. Visi laiškai gana gerai išsilaikę, rašyti vokiečių kalba, tačiau juos bandę skaityti Vanagų evangelikų liuteronų parapijos tarybos pirmininko Manfrydo Sprogio šeimos nariai jų turinio išsamiai nekomentavo, teigdami, kad laiškai – asmeninio pobūdžio.
Bendrovės "Pamario restauratorius" direktoriaus Aldo Kliuko teigimu, panašūs radiniai itin reti pastatuose, kurie vienu ar kitu metu jau buvo pertvarkomi. Bet statiniuose, į kuriuos restauratoriai įžengia pirmąkart, staigmenų pasitaiko gana dažnai.
"Vanagų parapijos klebonijos pastatui – 100 metų. Iki šiol jis nebuvo restauruotas, tad radinys mūsų labai nenustebino. Nustebino tik tai, jog laiškai puikiai išsilaikę, įskaitomi. O tai, kad susirašinėta Pirmojo pasaulinio karo metais, mūsų nuomone, istorikams turėtų būti itin įdomu. Gal juose yra karo metą iliustruojančių detalių, o gal asmeninio gyvenimo aplinkybių? Kitaip kam būtų reikėję laiškus paslėpti", – svarstė A.Kliukas.
Radinį perėmusi Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto direktorė Silva Pocytė tvirtino, kad laiškai bus kruopščiai ištyrinėti ir grąžinti Vanagų evangelikų liuteronų parapijai.
O bendrovė "Pamario restauratorius" Vanagų klebonijos restauravimo darbus planuoja užbaigti iki rudens.
Vanagų bažnyčia suprojektuota Ragainėje gyvenusio architekto Tamoscheito (Tamošaičio). Ji pradėta statyti 1907-aisiais, 1909-ųjų vasario 21-ąją pašventinta Vanagų bažnyčia atvėrė duris tikintiesiems. Po 95 metų – 2002-aisiais bažnyčia suremontuota vokiečių išeivių, Klaipėdos rajono savivaldybės ir Valstybinio kultūros paveldo departamento lėšomis.
Šios bažnyčios pastate ryškūs moderno ir net racionaliosios architektūros požymiai. Bažnyčia – asimetriška, su stačiakampiu bokštu. Jis uždengtas dvišlaičiu stogu, primena Vokietijos gotikinių bažnyčių bokštus. Būdingas Vanagų bažnyčios architektūros bruožas – dominuojanti sienų plokštuma su kietai "įrėžtais" elementais, ryškiais kampais. Ji priskiriama neogotikos stiliui, įtraukta į Lietuvos kultūros vertybių registrą.
Vanagų bažnyčios 100-metį praėjusį sekmadienį pažymėjusi parapijos bendruomenė restauruojamoje klebonijoje ateityje ketina įkurti muziejų. Jame atsidurs ir restauratorių rasti seni laiškai.
Muziejus – ne utopija, įsitikinę miestelio gyventojai. Vanagai garsėja žymių lietuvininkų įmintomis pėdomis. Netoli bažnyčios esančiose senosiose lietuvininkų kapinaitėse palaidoti Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjai – Jurgis Arnašius, kunigas Kristupas Lokys, Vanaguose gimusios rašytojos Ievos Simonaitytės giminaičiai.
Dienraštis - "15min"
