Naujienos

Seniausias teatras prisikels su karaliene

Šimt­me­čio gais­ro su­nai­kin­ta, nuo­lat pel­kės klam­pi­na­ma, ne­vy­ku­siai so­viet­me­čiu re­kons­truo­ta Klai­pė­dos dra­mos tea­tro ci­ta­de­lė ruo­šia­si pa­kil­ti nau­jam gy­ve­ni­mui.

Tre­čius me­tus res­tau­ruo­ja­mas Klai­pė­dos dra­mos tea­tro pa­sta­tų an­samb­lis 2015-ai­siais at­vers du­ris kaip vie­nas mo­der­niau­sių tea­trų Lie­tu­vo­je. Ja­me bus ana­lo­gų ne­tu­rin­čios nau­jau­sios tech­no­lo­gi­jos.

Kol res­tau­ruo­ja­mo­se pa­tal­po­se plu­ša sta­ty­bi­nin­kai, Ka­na­do­je ga­mi­na­mi ypa­tin­gi sce­nos ir žiū­ro­vų par­te­rio įren­gi­niai, o kū­rė­jai dė­lio­ja bū­si­mo prem­je­ri­nio spek­tak­lio apie ka­ra­lie­nę Lui­zę ak­cen­tus. Tai bus pir­mas at­si­nau­ji­nu­sio tea­tro iš­ban­dy­mas, ku­ris tu­rė­tų pa­ženk­lin­ti ir nau­ją kū­ry­bi­nių pro­jek­tų ke­lią.

Iš­ban­dy­mai nesunaikino

Klai­pė­dos dra­mos tea­tro pa­sta­tas Ani­kės aikš­tė­je pa­grįs­tai lai­ko­mas se­niau­siu spe­cia­liai tea­trui pa­sta­ty­tu ob­jek­tu Lie­tu­vo­je. Uos­ta­mies­ty­je jis at­vė­rė du­ris 1819 me­tais (Vil­niu­je pir­ma­sis tea­tro pa­sta­tas ati­da­ry­tas tik 1912 me­tais), ta­čiau bu­vo su­nai­kin­tas 1854-ai­siais Klai­pė­dą nu­siau­bu­sio gais­ro.

Di­džiau­sias tea­tro "bau­bas" vi­suo­met bu­vo Da­nės upė ir po­že­mi­niai van­de­nys, ku­rie telk­šo dvie­jų me­trų gy­ly­je po pa­ma­tais. Tad ne­praė­jus nė de­šimt­me­čiui po 1990 me­tų re­kons­truk­ci­jos, pa­sta­to sie­nos ėmė ski­li­nė­ti, pro sto­gą skverb­tis van­duo. Per liū­tis jis ap­sem­da­vo net sa­les. To­dėl 2010-ai­siais tea­trą pra­dė­ta res­tau­ruo­ti ir iš da­lies re­kons­truo­ti nu­griau­nant la­biau­siai pa­veik­tą da­lį prie Žve­jų gat­vės.

Bend­ra Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES) ir Lie­tu­vos Vy­riau­sy­bės fi­nan­suo­ja­ma tea­tro res­tau­ra­vi­mo ir pri­tai­ky­mo vi­suo­me­ni­niams ren­gi­niams pro­jek­to są­ma­ta sie­kia be­veik 60 mln. li­tų. 29 mln. li­tų jau iš­leis­ti, tad dar rei­kia pa­nau­do­ti per 30 mln. li­tų. Pa­sak tea­tro at­sto­vų, šie pi­ni­gai yra nu­ma­ty­ti, nes vė­luo­ti ne­va­lia - 2015-ųjų spa­lį tea­tras tu­ri at­ver­ti du­ris lan­ky­to­jams.

Po di­džių­jų res­tau­ra­vi­mo dar­bų - nu­griau­tas prie­sta­tas ir pa­sta­ty­tas nau­jas, at­nau­jin­ti fa­sa­dai - šiuo me­tu jau bai­gia­ma įreng­ti ir in­ži­ne­ri­nius tink­lus, sa­ni­ta­ri­nius maz­gus, elek­tros ins­ta­lia­ci­ją. Po tru­pu­tį įsi­bė­gė­ja sce­nos kons­truk­ci­jų ir tech­ni­nių prie­mo­nių įren­gi­mo dar­bai.

Ki­tą­met tea­tras su­lauks dar ne­ma­ty­tų sce­nog­ra­fi­nių tech­no­lo­gi­nių įren­gi­nių, ku­rie bus spe­cia­liai pa­ga­min­ti ir at­pluk­dy­ti lai­vais iš Ka­na­dos, JAV. Įgar­si­ni­mu rū­pin­sis spe­cia­lis­tai iš Suo­mi­jos.

Tea­tras ant polių

Ko­kius iš­šū­kius te­ko įveik­ti res­tau­ruo­jant ir nau­jam gy­ve­ni­mui pri­ke­liant tea­tro pa­sta­tus, LŽ su­ti­ko at­skleis­ti dar­bų ge­ne­ra­li­nės ran­go­vės UAB „Pa­ma­rio res­tau­ra­to­rius“ di­rek­to­rius Al­das Kliu­kas.

Pra­dė­ję dar­bus su­pra­to­me, kad jie bus su­dė­tin­ges­ni, nei įsi­vaiz­da­vo­me. Pir­ma ir, ko ge­ro, su­nkiau­sia už­duo­tis mū­sų lau­kė se­no­jo tea­tro pa­sta­to pa­grin­di­nė­je žiū­ro­vų sa­lė­je. Ten bu­vo duo­bė, o jo­je - pel­kė ir net po­že­mi­nis šal­ti­nis, upe­liu­kas. Po­že­mi­niai van­de­nys ir šal­ti­nis nuo­lat ju­din­da­vo pa­ma­tus. Tar­si tea­tras bū­tų me­di­nis ir ban­dy­tum pa­sta­ty­ti jį į pla­tų du­be­nį su van­de­niu, ku­ris nuo­lat tą pa­sta­tą ke­lia į vir­šų“, - pa­sa­ko­jo A.Kliu­kas.

Res­tau­ra­to­riams te­ko vi­są pa­ma­tų duo­bę pa­vers­ti tam ti­kra be­to­ni­ne dė­že, pa­lie­kant po ja te­kan­tį šal­ti­nį. Pir­mą kar­tą tea­tro is­to­ri­jo­je į že­mę įleis­ti po­liai, ku­rie lai­ko vi­sus pa­ma­tus. „Bend­ras in­ka­ri­niais va­di­na­mų po­lių il­gis - net 6900 me­trų. Ten, kur da­bar sto­vi tea­tras, ka­dai­se bu­vo pel­kė, tad po­liai ne­leis smeg­ti, ju­dė­ti pa­ma­tams, ski­li­nė­ti sie­noms. Vi­sas pa­sta­tų an­samb­lis po že­me par­em­tas po­liais. Pa­li­ko­me ir tą po­že­mi­nį upe­liu­ką, ku­ris te­ka 4,5 me­tro po pa­sta­tu. Upe­liu­kas da­bar at­si­dū­rė po be­to­ni­ne dė­že“, - aiš­ki­no A.Kliu­kas.

Šo­ki­ra­vo ki­toks fasadas

A.Kliu­kas iš­sky­rė ypa­tin­gus da­ly­kus, su­si­ju­sius su tea­tro pa­sta­tų an­samb­liu.

„Nau­do­da­mie­si šiuo­lai­ki­nė­mis tech­no­lo­gi­jo­mis prie­sta­tą grio­vė­me po da­le­lę, kaip mo­zai­ką, ne­ver­tė­me iš­kart vi­sų sie­nų. Kad ne­kil­tų dul­kių, ant sie­nų la­bai gau­siai py­lė­me van­de­nį. Ži­no­ma, sta­tyb­vie­tė ir­gi bu­vo apt­ver­ta spe­cia­lio­mis kons­truk­ci­jo­mis. Te­ko de­rin­tis ir prie tu­ris­tų, ku­rie at­plauk­da­vo krui­zi­niais lai­vais: to­mis die­no­mis nu­trauk­da­vo­me dar­bus“, - kal­bė­jo A.Kliu­kas.

Be ki­ta ko, at­lie­kant dar­bus pa­aiš­kė­jo, kad tea­tra­lai la­bai ri­zi­ka­vo. Ėmus keis­ti prie­sta­to sto­gą iš Pi­lies gat­vės pu­sės, ne­ti­kė­tai nu­griu­vo vi­sa iš­ori­nė pa­sta­to sie­na. O taip ne­tu­rė­tų bū­ti. Kons­truk­ci­jas lai­kan­čios ko­lo­nos bu­vo pa­sta­ty­tos itin at­mes­ti­nai, net ne­sut­vir­tin­tos vie­na ant ki­tos ver­ti­ka­liai su­dė­tos jų da­lys...

Dar vie­na de­ta­lė, su­lau­ku­si di­džiau­sio su tea­tro res­tau­ra­ci­ja su­si­ju­sio re­zo­nan­so, - pa­grin­di­nio, se­no­jo pa­sta­to fa­sa­do spal­vos pa­kei­ti­mas. „I­ki tol fa­sa­das bu­vo bal­tas, ir mies­tie­čiai jo ki­to­kio nė ne­pri­si­me­na. Ta­čiau eks­per­tai, at­li­kę po­lich­ro­mi­nius ty­ri­mus, nu­sta­tė, kad pir­mi­nė tea­tro fa­sa­do spal­va bu­vo rau­do­nų ply­tų. Mums te­ko da­ry­ti mė­gi­nius, ly­gin­ti su au­ten­tiš­ka spal­va. Taip eks­pe­ri­men­ta­vo­me tol, kol ra­do­me pa­na­šiau­sią at­spal­vį. To­kia spal­va ir per­da­žy­tas se­na­sis pa­sta­tas. Dau­gu­mą mies­tie­čių šis po­ky­tis šo­ki­ra­vo, ta­čiau pa­aiš­ki­nus, kad fa­sa­do spal­va yra au­ten­tiš­ka, dis­ku­si­jos lio­vė­si“, - tei­gė A.Kliu­kas.

Vie­na sa­lė - jaunimui

Nors tea­tro pa­sta­te vis dar dir­ba sta­ty­bi­nin­kai, ja­me jau vy­ko ke­li spek­tak­liai. Pa­sak Klai­pė­dos dra­mos tea­tro va­do­vo Ge­di­mi­no Pra­nckū­no, šiuo me­tu be­veik įreng­to­je 80 vie­tų re­pe­ti­ci­jų sa­lė­je vai­di­no Dra­mos tea­tro ak­to­riai, ke­lis spek­tak­lius ro­dė jau­nie­ji tea­tra­lai, su­si­bū­rę į įvai­rias tru­pes.

„I­ki tol jie vai­din­da­vo net lau­ke, prie mies­to sta­dio­no... Įsi­lei­do­me juos. Ži­no­ma, vyks­ta at­ran­ka, ką lei­džia­me ro­dy­ti, ta­čiau to­kia mū­sų idė­ja: iš­trauk­ti jau­ni­mą iš pog­rin­džio ir su­teik­ti jam erd­vę ro­dy­ti spek­tak­lius ti­kra­me tea­tre, ti­kro­je sa­lė­je su pa­čia mo­der­niau­sia tech­ni­ka ir pla­čio­mis jos pa­nau­do­ji­mo ga­li­my­bė­mis. Ta sa­lė, dar ne­tu­rin­ti pa­va­di­ni­mo, liks ir po 2015-ųjų spa­lio, kai ofi­cia­liai at­ver­si­me du­ris“, - LŽ tvir­ti­no tea­tro va­do­vas.

Be šios pa­tal­pos, tea­tre dar bus 430 vie­tų di­džio­ji ir 150 vie­tų ma­žo­ji sa­lės. „Di­džio­jo­je sa­lė­je ant spe­cia­lių kons­truk­ci­jų net į dvie­jų me­trų aukš­tį bus pa­ke­lia­ma ar­ba nu­lei­džia­ma ne tik pa­si­ro­dy­mų sce­na, bet ir žiū­ro­vų par­te­riai, net 15 jų seg­men­tų. Spek­tak­lio re­ži­sie­rius pats spręs, ar tuos seg­men­tus kil­no­ti. Ko Lie­tu­va dar ne­ma­tė - į par­te­rio grin­dis „su­len­dan­čios“ kė­dės. Ne­ro­dant spek­tak­lių bus ga­li­ma vie­nu myg­tu­ko pa­spau­di­mu po grin­di­mis pa­slėp­ti vi­sas žiū­ro­vų kė­des ir or­ga­ni­zuo­ti ban­ke­tus, po­ky­lius, ki­to­kius at­vi­ros erd­vės rei­ka­lau­jan­čius ren­gi­nius“, - už­si­de­gęs pa­sa­ko­jo G.Pra­nckū­nas.

Dau­gės darbuotojų

Kal­bė­da­mas apie nau­jau­sias tech­no­lo­gi­jas tea­tro va­do­vas at­krei­pė dė­me­sį, kad jos at­ke­liaus į tea­trą vie­nu me­tu, tad vi­sas bus ga­li­ma su­de­rin­ti. „Tai iš­šū­kis. Jau da­bar mū­sų dar­buo­to­jai tu­ri ruo­štis ir mo­ky­tis val­dy­ti tas tech­no­lo­gi­jas. Tai su­teiks im­pul­są to­bu­lė­ti, be to, aukš­tai pa­kels tea­tro kar­te­lę. Teks ir nau­jų dar­buo­to­jų pri­im­ti. Da­bar dir­ba apie 80 žmo­nių, o ati­da­rius res­tau­ruo­tą tea­trą jų pa­dau­gės iki 100. Rei­kės ir la­bai kom­pe­ten­tin­go tech­ni­nio va­do­vo, įgar­sin­to­jo, apš­vie­tė­jo, nes tu­rė­si­me pa­čią mo­der­niau­sią apa­ra­tū­rą. Vis­kas bus ki­taip“, - dės­tė G.Pra­nckū­nas.

Tea­tro akus­ti­ka pa­ti­kė­ta suo­mių spe­cia­lis­tams. Ji bus to­kio aukš­to ly­gio, ko­kia kol kas Eu­ro­po­je yra tik Mask­vos ir Es­ti­jos tea­truo­se.

Tai­gi iš­šū­kiai lau­kia ir re­ži­sie­rių, ku­rie sta­tys spek­tak­lius. Jiems rei­kės perp­ras­ti tech­no­lo­gi­jų ga­li­my­bes, iš­mok­ti jo­mis nau­do­tis. Pir­ma­sis spek­tak­lis, ku­rį pla­nuo­ja­ma par­ody­ti, bus apie Klai­pė­do­je lai­ki­nai re­zi­da­vu­sią Prū­si­jos ka­ra­lie­nę Lui­zę pa­gal Ar­vy­do Juo­zai­čio pje­sę. „Spek­tak­lio, ku­rį sta­to re­ži­sie­rius Gy­tis Pa­de­gi­mas, dar­bi­nis pa­va­di­ni­mas - „Lui­zė Pir­mo­ji“. Tai bus la­bai stip­rus įva­das į nau­ją mū­sų tea­tro gy­ve­ni­mo eta­pą, nes gar­bin­gai ir iš­ki­liai Klai­pė­dos, jos kraš­to pra­ei­čiai skir­si­me itin daug dė­me­sio“, - in­tri­ga­vo tea­tro va­do­vas.

Per me­tus pla­nuo­ja­ma pa­sta­ty­ti 5-6 spek­tak­lius ir pa­gal ES rei­ka­la­vi­mus su­reng­ti 20 kon­fe­ren­ci­jų. 

Veiks muziejus

Dra­mos tea­tro lan­ky­to­jus ypač nu­ste­bins ir erd­vės, ku­rio­se bus res­to­ra­nas. Mat dvi se­no­jo pa­sta­to fa­sa­do sie­nos yra prie­sta­to vi­du­je, ir anks­čiau jos ne­bu­vo pa­brė­žia­mos. Da­bar bū­da­mas prie­sta­te jau­tie­si taip, tar­si sto­vė­tum lau­ke: žvel­gi į du fa­sa­dus bū­si­mo­je žiū­ro­vų poil­sio zo­no­je, kur nė­ra jo­kių pert­va­rų, sie­nos ky­la nuo grin­dų iki pat lu­bų.

„Ša­lia tų fa­sa­dų čiur­lens fon­ta­nė­lis, bus grą­žin­tos ke­lios se­no­sios skulp­tū­ros, veiks res­to­ra­nas. Taip pat ke­ti­na­me įreng­ti Dra­mos tea­tro is­to­ri­jos mu­zie­jų, ku­ria­me bus eks­po­nuo­ja­mos se­nos nuo­trau­kos, kos­tiu­mai, sce­nog­ra­fi­jos ele­men­tai, de­ko­ra­ci­jos“, - var­di­jo G.Pra­nckū­nas.

Ro­dy­da­mas į bū­si­mo res­to­ra­no pu­sę jis pri­dū­rė, kad vie­toj ak­li­nos sie­nos ja­me bus įreng­ta stik­li­nė, tad gurkš­no­da­mi ka­vą lan­ky­to­jai ga­lės mė­gau­tis vaiz­du į Klai­pė­dos pi­lia­vie­tę. „Jei pa­vyks at­sta­ty­ti Me­mel­bur­go pi­lį, vaiz­das tu­rė­tų bū­ti pa­sa­kiš­kas. Kar­tais juo­kau­ju, kad mū­sų tea­tras pri­si­kels su to­kiu nau­ju gai­va­lu, jė­ga, kad jam rei­kės net pa­va­di­ni­mą keis­ti. Jei yra Na­cio­na­li­nis, Kau­no na­cio­na­li­nis tea­trai, ko­dėl ne­ga­lė­tų bū­ti ir Klai­pė­dos kraš­to na­cio­na­li­nis tea­tras? Ži­no­ma, čia tik juo­kai, ta­čiau jais no­riu pa­brėž­ti, kad mes ti­krai daug dė­me­sio skir­si­me Klai­pė­dos kraš­to te­moms, iden­ti­te­to puo­se­lė­ji­mui ir jo ak­cen­ta­vi­mui, pra­ei­čiai. Da­bar at­vyk­ti vai­din­ti į mū­sų lai­ki­nus na­mus Žve­jų rū­muo­se gal yra at­gra­su, ta­čiau po 2015-ųjų spa­lio ne­at­si­gin­si­me sve­čių“, - džiau­gė­si tea­tro va­do­vas.

Šaltinis - dienraštis "Lietuvos žinios"