Kelerius metus trukusi Adomo Brako dailės mokyklos pastatų komplekso rekonstrukcija eina į pabaigą: šiandien miesto valdžiai buvo aprodytas restauruotas Rumpiškės dvaras, kuriame jau dabar planuojama daug veiklų.
1970 m. Adomo Brako dailės mokyklai įsikūrus minėtame dvare, o vėliau persikėlus į naują priestatą, čia nebuvo atliktas joks rimtesnis remontas. Dvaro pastatas buvo pradėjęs griūti, o mokiniai ir darbuotojai net nebuvo leidžiami į kai kurias erdves, kad neįvyktų nelaimė.
Adomo Brako dailės mokyklos direktorė Violeta Beresnevičienė tvirtino, jog senoviniame pastate besidarbavusiems darbininkams pavyko atkurti autentišką vaizdą.
"Džiaugiuosi, kad buvo išsaugoti originalūs porankiai, palangės", - sakė direktorė, aprodžiusi restauruotus, tačiau senovinę dvasią išlaikiusius lipdinius, lubų papuošimus, sietynus ir kitas dvaro puošmenas.
"Atsiveria nauja erdvė kameriniams renginiams. Čia dirbdavome su mokiniais, bet į kai kurias patalpas buvo baisu įeiti, kad kas neužgriūtų", - šnekėjo mokyklos vadovė.
Vienoje dvaro patalpoje buvo išsaugotas net XIX a. siekiantis parketas, kuris, V. Beresnevičienės tvirtinimu - didelė paveldosauginė vertybė, kurią atvažiavę turistai net atsiklaupę fotografuodavo. Iki šių dienų buvo išlikusios kesoninės vestibiulio lubos, medinės sienų apdailos detalės, vestibiulio centre esantis židinys ir centriniai laiptai.
Tvirtinama, jog atnaujintose dvaro erdvėse įsikurs mokyklos administracija, biblioteka, skaitykla, kitos patalpos bus pritaikytos mokymo procesui.
Dvarą apžiūrėjęs meras Vytautas Grubliauskas neatmetė galimybės, jog čia galėtų įžengti ir jaunavedžiai.
Nuveiktais darbais džiaugėsi ir bendrovės "Pamario restauratorius" direktoriaus pavaduotojas Algimantas Zokaitis, tvirtinęs, kad pastato būklė buvusi itin prasta - perdangos buvo įgriuvusios ir sulinkusios, stogo konstrukcija buvo pažeista puvimo ir kinivarpų.
"Objektas labai gražus. Kas buvo išsaugota, pasistengėme to ir nesugadinti", - tvirtino A. Zokaitis, kurio teigimu, atkurti senovinę dvaro išvaizdą buvo didelis malonumas.
A. Brako dailės mokyklos pastatų kompleksas susideda iš dviejų dalių - buvusio Rumpiškės dvaro gyvenamojo pastato, paskutinį kartą perstatyto 20-ojo amžiaus pradžioje, ir naujojo priestato, statyto 1979 m.
Skaičiuojama, jog viso komplekso rekonstrukcijos vertė siekia per 1,59 mln. eurų.
Rumpiškės dvaras kūrėsi pelkėtoje vietoje, kurią reikėjo nusausinti. Čia 1646 m. sausio 4 d. (patvirtinta sausio 22 d.) Nicolausui Olderoggei Kulmo teise čia buvo užrašyta 12 margų.
Dvarelis pamažu plėtėsi superkant Klaipėdos miestiečių ir kitas žemes. Jo pavadinimas, kaip teigė istorikas Johanas Zembrickis, galbūt kilo iš pirklio Michaelio Rumpo, kilusio iš Rucavos Kurše, pavardės. 1694 m. jis tapo Klaipėdos miestiečiu ir nuo 1715 m. valdė dvarą.
Pirmasis aiškus dvaro planas buvo sudarytas nežinomo autoriaus, matyt, XVII a. pabaigoje arba XVIII a. pradžioje Klaipėdos įtvirtinimo projekte. Dvaras pavaizduotas šalia daugybės pelkių su įrengtais nusausinimo kanalais, tarp dviejų vandens telkinių, stačiakampio formos sklype, kurio šiaurės rytų dalis buvo atkovota iš pelkės. Per vidurį dvaro sodybos ėjo kelias į miestą per Kūlių Vartus.
Viename XVIII a. pradžios plane Rumpiškės dvare pavaizduotas gražiai sutvarkytas sodas. Detaliau šį sodą galima įžvelgti 1757 m. rusų plane, kai šios armijos antpuolio metu jos kartografai nubraižė labai tikslų Klaipėdos žemėlapį. Rumpiškės dvaro sodybą tuo metu sudarė keturi pastatai.
Dvaras nukentėjo per Septynerių metų karą, nes buvo prie pat rusų pozicijų. Po karo dvarą jo savininkai Kolbės atstatė. Gyvenamasis namas neteko priestatų, iš kieme buvusių ūkinių pastatų neliko nė vieno, vietoj jų pastatyti keturi nauji ūkiniai pastatai.
1871 m. surašymo duomenimis, Rumpiškės dvaro sodyboje buvo keturi gyvenamieji pastatai, kuriuose gyveno 8 šeimos. 1907 m. surašymo duomenimis, Rumpiškės dvaras turėjo 142 ha ariamosios žemės.
Rumpiškė buvo nuošalyje nuo pagrindinių kelių, todėl tik 1905 m. buvo nutiestas kelias iš miesto į Rumpiškę (dabartinė Rumpiškės gatvė).
Pirmojo pasaulinio karo metais čia aerodromą įrengė vokiečių kariuomenė, nes patogi lyguma už dvaro tiko nusileisti orlaiviams. Čia buvo atvesta geležinkelio atšaka.
1923 m. Klaipėdos kraštą prijungus prie Lietuvos, dvaro centrą nupirko miestas.
Istorikas Jonas Tatoris mini prie Rumpiškės dvaro XX amžiaus pradžioje veikusį mašinų fabriką. Čia buvo ir Jakobo Mitzkaus vežimų nuomos kiemas.
1936 m. telefonų knygoje Rumpiškėje nurodyta Sporto aikštė (Orlaivių aikštė).
Yra žinių, kad tarpukariu čia veikė Klaipėdos oro klubas, kuriame buvo rengiami sklandytojai, vykdavo sklandytuvų krikštynos.
Šaltinis - dienraštis "Vakarų ekspresas"
