Pamaryje turistai ras naują traukos tašką. Baigta restauruoti garsaus Kuršių marių pakrantės laivų meistro ir žvejo Jono Gižo sodyba Drevernoje.
XIX amžiaus pabaigoje statyti mediniai trobesiai po paskutinių laivadirbio J.Gižo (1867-1940) palikuonių mirties nyko ir smego žemėn, tačiau po restauravimo jie turėtų tapti Pamarį lankančių turistų traukos tašku. Čia žadama įkurti muziejų, Turizmo informacijos centro padalinį, teikti keliautojams reikalingas paslaugas. Šio projekto vertė - milijonas litų.
Vakarų Lietuvos kultūros paveldo objektų restauravimo bendrovės "Pamario restauratorius" vadovas Aldas Kliukas sako, kad etnografinės sodybos tvarkymo darbai pradėti praėjusių metų vasarą, Klaipėdos rajono savivaldybei užsitikrinus Norvegijos fondo finansinę paramą.
Restauratoriai mažiau nei per metus sodybvietėje atstatė pagrindinį gyvenamąjį namą, svirną bei malkinę (laivadirbio dirbtuves), sutvarkė ir turizmo sezonui paruošė sodybos aplinką. Atkuriant šiam kraštui būdingą trobesių kompleksą stengtasi išsaugoti kuo daugiau laiko išbandymus ištvėrusių autentiškų detalių.
Pagrindiniame sodybos pastate išliko dalis sveikų sienojų, senasis kaminas, vidaus ir išorės durys, jų spynos, rankenos bei vyriai. Trobesiai, kaip ir XIX amžiuje, uždengti kraštui būdingais nendriniais stogais, kieme atkurtas šulinys su svirtimi.
A.Kliukas teigia, kad šis projektas restauratoriams išskirtinis, nes sodybos būklė buvo apgailėtina ir jai atkurti prireikė nemenkų pastangų. "Visi senosios sodybvietės pastatai buvo išardyti iki pat žemės. Naujai liejome pamatus, nes senieji trobesiai jų visai neturėjo, ir jau ant tvirto pagrindo rentėme sienojus, panaudodami visus galimus autentiškus elementus, atrinktus kartu su Kultūros paveldo departamento specialistais. Rezultatu galime pasidžiaugti: XIX amžiaus pabaigos pamariškių sodyba gyvuos daug metų", - sako A.Kliukas.
Baigę darbus Drevernoje "Pamario restauratoriaus" specialistai persikelia į kitą Klaipėdos rajono miestelį - Agluonėnus. Iki šių metų pabaigos čia bus atkurta dar viena medinė etnografinė sodyba. Pasak A.Kliuko, laimėtas analogiškas norvegų fondo konkursas taip pat leis uždirbti apie milijoną litų pajamų. "Prasideda pakilimas, grįžtame į geriausius laikus. Iš viso šiemet numatome atlikti darbų už 10 mln. litų ir padidinti darbuotojų skaičių nuo 80 iki 100 žmonių. Pernai pajamos krito iki 6 mln. litų. O šiemet jau dirbame Kretingos dvare, Plungės Tiškevičių rūmuose, Palangos bažnyčioje bei kitur. Mes - ne vieninteliai Klaipėdos krašte, turintys senų pastatų restauravimo sertifikatus, bet vieninteliai, kurių daugiau nei 93 proc. užsakymų sudaro kultūros paveldo atkūrimas", - LŽ sakė A.Kliukas. Be senų pastatų tvarkymo, "Pamario restauratorius" šiemet laimėjo Klaipėdos kolegijos šiltinimo konkursą.
Šaltinis - "Lietuvos žinios"
