Klaipėdos piliavietėje oficialiai pradėtas rytinės kurtinos atstatymas. Ceremonijos metu į būsimojo konferencijų centro pamatus įbetonuota skrynelė su laišku ateities kartoms. Į pastarąją įdėti ir šių dienų simboliai, tarp kurių litai, eurai ir elektroninis raktas.
Piliavietės atkūrimo pirmo etapo darbai pradėti birželį. Keturis su puse mėnesio buvo atliekami archeologiniai tyrimai. Jų metu buvo rasta dešimtys tūkstančių įvairių radinių.
Taip pat beveik atnaujintas Antrojo pasaulinio karo statinys, kuriame pagal vieną versiją buvo laikomi dažai, pagal kitą – minos. Liko tik jo apdailos darbai.
Penktadienį vykusios ceremonijos metu oficialiai pradėtas rytinės kurtinos atstatymas. Darbai turėtų būti baigti per devynis mėnesius – iki kitų metų rugsėjo.
„Terminai labai trumpi. Pirmąjį etapą spėjome įgyvendinti per numatytą laiką. Tokiu tempu dirbsime ir toliau. Įsipareigojome rugsėjį visus pakviesti į atidarymą. Iššūkis rimtas, bet mes pasiruošę“, – tvirtino įmonės „Pamario restauratorius“ direktorius Aldas Kliukas.
Vadovas pabrėžė, kad per devynis mėnesius reikės atlikti daug sudėtingų darbų. Vandeningame grunte reikės įrengti polinius pamatus, kurių bendras ilgis trys kilometrai.
Bus perkasta 8 tūkst. kubinių metrų grunto. Panaudota bus 200 tonų metalo konstrukcijų.
Rytinės kurtinos atstatymo pradžios ceremonijoje dalyvavęs miesto meras Vytautas Grubliauskas pabrėžė šių darbų svarbą.
„Esame istorinėje miesto vietoje – miesto širdyje. Svarbu, kad ta širdis pradėtų plakti ir nesustotų niekada. Kiekvienam gyvam organizmui širdis yra labai svarbi“, – pabrėžė meras.
Ūkio viceministras Gediminas Onaitis atkreipė dėmesį, kad šis objektas pritrauks papildomų turistų.
„Šie darbai turėjo būti atlikti žymiai anksčiau, tačiau egzistuoja finansinės ribos. Suprantame, kad visada atsiranda svarbesnių problemų, kurioms reikia skirti lėšų iš miesto biudžeto. Džiaugiuosi, kad Ūkio ministerija turėjo galimybę prisidėti prie šio projekto įgyvendinimo, suteikiant paramą iš ES struktūrinių fondų“, – tvirtino viceministras.
Pasak Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktoriaus Jono Genio, tai graži nauja pradžia. Jis prisiminė ir kaip buvo generuojamos idėjos apie piliavietės atnaujinimą.
„Prieš 15-20 metų rengėme susirinkimus. Piliavietė tada atrodė, kaip aš sakau, laba diena. Buvo pilna sandėlių, teritorijoje vaikščiojo murzini veikėjai su buteliukais. Pradėjome susitikinėti viename iš gamybinių pastatų. Taip pradėjome generuoti idėjas“, – prisiminė vadovas.
J.Genio teigimu, reikėjo daug lėšų, miesto valdžios palaikymo griaunant pastatus. Vėliau imtasi restauracijos.
„Dabar pradedame statyti. Tai pilies atkūrimo pirmasis etapas. Klausimas, ar reikia ją atkurti, šia proga yra nepadorus. Po dešimt metų toks klausimas niekam nebekils“, – pabrėžė vadovas.
Ceremonijos metu į būsimojo konferencijų centro pamatus buvo įbetonuota lobių skrynelė. Į ją įdėtas laiškas ateities kartoms, kuris išgraviruotas ant žalvario plokštelės. Tikimasi, kad taip jis ilgiau išliks.
Kiekvieno ceremonijos dalyvių paprašyta įdėti ir po šios dienos simbolį. A.Kliukas į skrynelę įdėjo tos dienos dienraštį „Klaipėda“, amatininkų ženklą, litus ir eurus. V. Grubliauskas – Klaipėdos herbo simbolį.
G.Onaitis į skrynelę įdėjo medalį, kuris, anot jo, simbolizuoja sėkmę ir turtą. Taip pat skaitmeninį raktą, kuriame įrašyti šių laikų dokumentai.
„Viliamės, kad kai skrynelė bus surasta, technologijos nebus taip pažengusios ir archeologams pavyks iššifruoti mūsų žinią. Pagalvojome, kad kompiuteris tikrai netilps“, – teigė viceministras.
J.Genys abejojo, kad sudėtos dovanėlės ateities kartoms išliks tūkstantį metų.
„Žalvaris vis tiek sunyks. Apie elektroniką nekalbu. Mes pasirinkome patikrintą variantą. Stiklą, kuriame išgraviruotas 19 amžiaus Klaipėdos vaizdas. Tokia technologija buvo dekoruojama ir 18 amžiuje. Viskas idealiai išlieka“, – tvirtino vadovas.
Piliavietėje vykusių archeologinių tyrimų grupės vadovas Gintautas Zabiela pabrėžė, kad bet koks rastas lobis archeologui yra karjeros viršūnė.
„Kaip vertins šiuos daiktus ateities kartos, ne mums spręsti. Bet kokie ženklai iš praeities yra labai svarbūs“, – pabrėžė vadovas. Jis į skrynelę įdėjo seną pasagą, kuri lemia sėkmę ir yra tvarus daiktas.
Rakteliai nuo lobių skrynelės buvo išmesti į pilies griovio vandenis, o ji pati įbetonuota.
Klaipėdos pilies ir bastionų komplekso atkūrimo, statybos ir pritaikymo darbų, išvystant Mažosios Lietuvos istorijos muziejų ir visuomeninių renginių infrastruktūrą, projektas apima rytinės ir šiaurinės kurtinų atkūrimo darbus. Bendra jo vertė – beveik 31 mln. litų.
Pirmuoju etapu – 2014-2015 metais bus atkuriama rytinė kurtina – rekonstruotas ir muziejininkų reikmėms pritaikytas II pasaulinio karo kuro sandėlis, pastatytas modernus Konferencijų centras.
Šaltinis - dienraštis "Klaipėda"
