Į sutarties su bendrovių „Lietuvos paminklai“ ir „Pamario restauratorius“ atstovais pasirašymą Palangos miesto savivaldybė pažiūrėjo rimtai: pompastiškas dokumento pasirašymas vyko atstatytos Kurhauzo mūrinės dalies salėje aidint plojimams. Vėliau, veiksmui persikėlus ant medinės Kurhauzo dalies griuvėsių, dainavo Marius Jampolskis, o meras su kultūros paveldo atstovais dėliojo simbolines plytas. Savomis akimis pamatyti darbų pradžią panoro nemažas būrys žmonių – Kurhauzo salė buvo pilnut pilnutėlė.
Į renginį dviračiu atvažiavusi ilgametė palangiškė, garbaus amžiaus Konstancija Strikienė 15min teigė ilgai laukusi Kurhauzo atgimimo. „Kaip galima šventėj, sakykit, jaustis? Tiktai gerai! Prieš šešiasdešimt metų čia mano buvo pirmoji darbovietė atvažiavus į Palangą. Likau viena iš to meto kultūros darbuotojų, nebėra vyresnių už mane ir gyvų nebėra. Esu vienintelis gyvas liudininkas iš šios salės, iš kultūrinių darbuotojų“, – pasakojo ji.
Moteris prisipažino, kad pamačius savomis akimis, kad darbai prasidėjo, ją apėmė nepaprastas jausmas. „Aš laukiau, bet aš netikėjau, kad sulauksiu. Labai džiugu. Visiems linkiu ir jums, dirbantiems, tiktai sėkmės, tiktai troškimų, norų, o kai norim, tai įsigyvendina“, – šypsojosi K.Strikienė. Ji tikisi sulaukti medinio Kurhauzo atstatymo. „Tikiuosi, kad kavos puodelį bus galima išgerti, kaip ir anksčiau kad buvo“, – vylėsi ji. Meras prašo pusantrų metų Palangos meras Š.Vaitkus ketvirtadienį teigė, kad 2002 metais padegtas ir sudegęs Kurhauzas ilgą laiką buvo Palangos gėda. Atstatyti Kurhauzą miesto valdžia ketina keliais etapais, pirmuoju, jau prasidėjusiu, bus restauruoti pamatai, vėliau užbaigtas techninis restauracinis projektas, paskelbtas konkursas darbams ir jie atlikti. Viduje ketinama įrengti 300–400 vietų teatro salę. Pamatų restauravimui reikalingus 80 tūkst. eurų skyrė Palangos miestas ir Kultūros paveldo departamentas.
Š.Vaitkus aiškino, kad kol kas per anksti svarstyti, kiek kainuos visas Kurhauzo atstatymas, tačiau renginyje dalyvavęs Kultūros paveldo departamento direktorius Algimantas Degutis svarstė, kad darbai turėtų atsieiti iki 2 mln. eurų. „Duokit pusantrų metų, pakviesime į atidarymą“, – ketvirtadienį pasitikėjimo savimi nestokojo meras. Tačiau jam teko pripažinti, kad pinigų viso medinio Kurhauzo atstatymui dar teks ieškoti. „Manau, kad savivaldybė taip pat ženkliai prisidės prie šio atstatymo. Kalbėjau su Vyriausybės atstovais, Kultūros ministerija, aš manau, kad tai yra garbės reikalas devyniolikto amžiaus Palangos širdį atstatyti visiems kartu“, – pabrėžė jis. Pamatus suniokojo gaisras ir nepriežiūra Kultūros paveldo departamento vadovas A.Degutis sakė, kad su pamatais, kurie yra iš plytų, mūro ir akmenų, bus nemažai darbo. Jo teigimu, pamatus smarkiai apgadino ne tik gaisras, bet ir tai, kad jie ilgai prabuvo atviroje vietoje nepridengti. „Dalį reikės išardyti ir dėti naujai, dalį bandysime restauruoti nejudindami. Labai džiaugiamės, kad galime prisidėti prie šio pastato naujosios istorijos žaizdų užgydymo – turiu omenyje gaisrą. Kalbant apie senąją istoriją, prisidedame prie šio pastato grožio, didybės ir elegancijos sugrąžinimo“, – kalbėjo jis. Puvo padegtas, o verdant ginčams – stovėjo ir nyko Palangos Kurhauzas buvo pastatytas 1877-aisiais grafo Juozo Tiškevičiaus. Jame buvo įrengtas restoranas ir pirmasis Palangos viešbutis. 2002 metais Palangos simboliu vadinamas Kurhauzas buvo padegtas ir sudegė. Mūrinę jo dalį Palangos miesto savivaldybė atstatė 2013-aisiais. 2017 birželio 30 dieną teismas nusprendė leisti valstybės nuosavybėn perimti Palangos Kurhauzo dalį, priklausančią Jackų šeimai. Teismas taip pat įpareigojo valstybei atlyginti kultūros vertybei dėl aplaidumo bei nepriežiūros padarytą 29,17 tūkst. eurų žalą. Ilgą laiką besitęsus teismams, ir taip gaisro suniokoti Kurhauzo pamatai dar labiau nukentėjo.
Planuose – vilos „Romeo“ ir „Džiuljeta“ Ketvirtadienį sutarties pasirašyme dalyvavusi buvusi Kultūros paveldo departamento vadovė Diana Varnaitė teigė, kad Kurhauzo atstatymas – ne viskas, ką yra sumaniusi Palangos valdžia. „Turime daug planų, esame nusprendę, kad reikia grąžinti visuomenei istorinį paveldą. Ateities planai – restauruoti vilas “Romeo„ ir “Džiuljeta„ ir jas atiduoti kultūros bendruomenei“, – 15min sakė Š.Vaitkus. Architektūros ir urbanistikos tyrimų centras rašo, kad „Romeo“ ir „Džiuljeta“ nuo XX a. pradžios priklausė grafienei Sofijai Tiškevičienei ir buvo nuomojamos. Nuo XX amžiaus 4 dešimtmečio pradžios vilos priklausė Lietuvos ūkio bankui. 1937 metais jose veikė pensionatas ir sanatorija, vėliau patalpose įsikūrė „Jūratės“ poilsio namai.
