Beveik dešimtmetį Palangoje miestiečių bei svečių akis badęs Kurhauzas pradedamas restauruoti. Trečiadienį oficialiai paskelbta restauravimo darbų pradžia ir pasirašyta darbų sutartis.
Skelbiant Kurhauzo restauravimo darbų pradžią, į pastato sieną įmūryta kapsulė su Vyriausybės bei Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimais skirti lėšų Kurhauzui restauruoti bei palinkėjimais ateities kartoms.
Palangos Kurhauzas sudegė 2002-ųjų rugpjūtį. Po ilgai trukusių savivaldybės ginčų su pastato bendrasavininkiais 2011 m. prie Kurhauzo buvo suformuotas 52,7 aro sklypas, o šiais metais pastato mūrinės dalies restauracijos pirmajam etapui numatyta lėšų.
Kultūros paveldo departamentas skyrė 300 tūkst. litų, iš Vyriausybės gauta 700 tūkst. litų, dar 400 tūkst. litų numatė kurorto savivaldybė. Metų pradžioje parengtas savivaldybei priklausančios Kurhauzo dalies restauracijos ir pritaikymo projektas.
Palangos Kurhauzo pastato restauravimo projekto pirmojo etapo vertė - maždaug 1,8 mln. litų.
Projektą įgyvendina įmonė „Lietuvos paminklai“, Darbus atliks konkursą laimėjusi bendrovė „Pamario restauratorius“. Pastato restauravimo projektą parengė „Klapėdos projektų“ architektė Laima Šliogerienė.
Planuojama, jog mūrinės Kurhauzo dalies restauravimas truks dvejus metus. „Iki šių metų pabaigos Palangos simbolis turėtų atgauti pirmykštį išorinį vaizdą. Vidaus įrengimo ir pastato grožybių atkūrimo darbai bus tęsiami kitąmet“, - pasakojo UAB „Pamario restauratorius“ direktorius A. Kliukas.
Jis pabrėžė, jog bus stengiamasi išsaugoti kuo daugiau autentiškų detalių, kurių nesunaikino Kurhauzą nusiaubusi ugnis ir beveik 10-metį užsitęsusi nežinia dėl jo ateities.
Kurhauzas arba kurorto namai, davę pradžią Palangos, kaip kurortinio miesto augimui ir suklestėjimui, pastatyti dar 19-ojo amžiaus pabaigoje grafų Tiškevičių šeimos iniciatyva. Jame įkurtas pirmasis Palangos restoranas, o vėliau ir viešbutis. Kurhauzui buvo lemta tapti poilsiautojų traukos bei laisvalaikio centru ir per šimtametę gyvavimo istoriją užsitarnauti Palangos simbolio vardą.
Palangos miesto savivaldybė gegužės pradžioje bakstelėjo verslininkui Gediminui Jackai, su kuriuo jau kone dešimtmetį nesibaigia teisminiai ginčai. Teismas paskyrė laikinąsias apsaugos priemones Kurhauzo kiemo statiniams ir aikštelėms, kurias G. Jacka laiko savo nuosavybe ir kurios trukdo deramai padalinti restauracijai parengtą gaisro nuniokotą pastatą bei jam priklausantį sklypą.
Skyrus laikinąsias apsaugos priemones, G. Jacka, kol nesibaigs teisminiai ginčai jam priklausančios turto dalies, negalės parduoti ar kitaip disponuoti šalia Kurhauzo esančiomis grindinio aikštelėmis ir kitais įrenginiais.
Nuo 2003-ųjų savivaldybė įrodinėjo, jog Kurhauzo priklausiniai nėra devynioliktojo amžiaus grafų Tiškevičių palikimas, o tik sovietmečio liekanos. Teismas nebuvo skyręs laikinųjų apsaugos priemonių, kol vyko teismo procesas. Tuo pasinaudodamas G. Jacka padovanojo pastato priklausinius dalimis savo vaikams.
„Dešimt metų dėl nežinia kokių priežasčių savivaldybė šio G. Jackos žingsnio neapskundė teismui. Taigi įsigaliojo senatis. Pamatęs tokią situaciją, kreipiausi į prokurorus prašydamas atnaujinti bylą. Prokurorai kreipėsi į teismą, kad šis atstatytų teisybę, nes yra įsiteisėjusi nutartis, pagal kurią pripažinta, jog šie priklausiniai yra savivaldybės nuosavybė“, - aiškino Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus.
Į teisminį ginčą su verslininku Palangos valdžia įsivėlė dėl to, kad G. Jacka įrodinėjo, jog kieme esantys įrenginiai priklauso jam, o priskirtas žemės sklypas turi būti didesnis. „Jis visaip siekia sužlugdyti restauraciją, nors ir teigia, kad jam rūpi atstatyti Kurhauzą“, - neabejojo miesto vadovas.
Šaltinis - dienraštis "Lietuvos rytas"
