Iniciatyvos Telšių rajono Pavirvyčio dvarui sugrąžinti pirminę išvaizdą ir sutelkti jame Žemaitijos šviesuomenę ėmėsi patys savininkai, tikėdamiesi ir valstybės paramos. Kol kas Lietuvoje tai gana retas reiškinys – kompleksiškai restauruotų dvarų beveik nėra.
„Pavirvyčio dvaro atvejis, kai restauruojama paveldėtojo iniciatyva, yra gana retas reiškinys, nes nedaugelis dvarų turi buvusius tikruosius savininkus. Mediniai dvarai, kurių autentiškų išlikę nedaug, apskritai labai retai restauruojami, tad paveldosaugos požiūriu Pavirvyčio dvaro restauravimas išties reikšmingas“, – tvirtina Antanas Eičas, Kultūros paveldo departamento Telšių teritorinio padalinio vedėjas.
18 a. statytame dvare telkdavosi Lietuvos inteligentija, o pastaruoju metu ši vieta buvo tapusi jaunimo organizacijų, įvairių plenerų centru.
„Sulaukėme paveldosaugininkų palaikymo, tad sutelkus jėgas galima daug pasiekti. Sutvarkytame dvare bus rengiami jaunimo, kitokie sambūriai, kad susvetimėjimo tarp žmonių būtų mažiau“, – pasakoja Valdemaras Michalauskis, vienintelis dvaro savininkų palikuonis, ilgą laiką dėstytojavęs Vilniaus Gedimino technikos universitete. 1991 m. susigrąžinęs dvaro sodybą, dabar jis savininko teises perleido Prancūzijoje advokatu dirbančiam sūnui Mažvydui, šis ir rūpinasi darbų finansavimu.
Sovietmečiu nacionalizuotas, tačiau nenuniokotas Pavirvyčio dvaras yra klasikinės architektūros, Žemaitijai būdingas dvaras. Pagal techninį projektą buvo numatyta restauruoti tik avarinės būklės statinio stogą, tačiau restauratoriams įrodžius, kad tvarkyti vien stogą nėra prasmės, nuspręsta sutvarkyti ir sienojus bei perdangas.
„Stebina, kad išliko dvaro autentika, o po visu pastatu aptikome įspūdingų plytų rūsių. Žinoma, būtų buvę paprasčiau išardyti ir iš naujo „perrinkti“ statinį, tačiau tai jau būtų ne restauravimo metodika. Manau, kad stogą, sienas ir perdangas sutvarkysime per 3 mėnesius, o dėl tolesnių interjero darbų turės apsispręsti savininkai“, – teigia Aldas Kliukas, UAB „Pamario restauratorius“ direktorius. Jis prisipažino, kad medinio dvaro iki šiol neteko restauruoti.
Pasak pono Kliuko, dėl konkrečios darbų vertės dar nėra susitarta, tačiau manoma, kad milijono neprireiks.
Pagal įstatymą savininkams gali būti kompensuota iki 50% investicijų, jei šie sutinka, kad restauruotas dvaras bus atviras visuomenei.
Telšių rajone yra išlikę 6 mediniai dvarai, iš jų 3 šiuo metu prikeliami: Pavirvyčio, naują savininką turintis Brivikių dvaras ir savivaldybei gavus finansavimą pradedamas tvarkyti Biržuvėnų dvaras.
„Galbūt dvarų savininkai anksčiau nesuprato dvarų reikšmės, jų naudojimo, o dabar galima sakyti, kad pamažu prasideda dvarų atgaivinimas. Be abejo, sutvarkyti dvarus kompleksiškai reikia didžiulių lėšų. Pastebime, kad yra nemažas asmenų susidomėjimas įsigyti dvarus, bet ganėtinai sudėtingos procedūros. Tačiau jei pateikiamas rimtas projektas yra gerokai lengviau, galima tikėtis lengvatų. Nors dabar dažniau žmogus, įsigydamas dvarą, gauna ne lengvatų, o apribojimų“, – apie nelengvas procedūras kalba p. Eičas.
Daugėjant norinčiųjų įsigyti ar susigrąžinti dvarus ir juos restauruoti, šiemet Kultūros paveldo departamentas yra numatęs atskirą priemonę dvarams.
„Kiekvienais metais buvo skiriama lėšų dvarams restauruoti, tačiau dabar yra numatytas atskiras finansavimas. Dvarai nėra tvarkomi kompleksiškai, nes tokiu atveju vienam dvarui reikėtų skirti visas numatytas lėšas. O kai valstybė mažina finansavimą, reikia pasukti galvas. Pirmiausia lėšos yra skiriamos valstybės saugomiems ir avarinės būklės dvarams“, – aiškina Birutė Gataveckienė, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Planavimo ir programų skyriaus vyriausioji specialistė.
Šaltinis - "Verslo žinios"
