Šiais laikais visuomeninės paskirties objektų statybos dažnai prasideda simbolinių kapsulių mūrijimo į pamatus ceremonija. Sakoma, kad jos - tarsi paštininkai, perduosiantys laiškus ateities kartoms. Ir faktai byloja, kad ši misija nėra beprasmė - mūsų dienomis aptikta laiškų iš praeities.
Surastos tokios kapsulės šiandien laikomos vertingu istoriniu palikimu ar net lobiu.
Galbūt po šimtmečių, kai iš, pavyzdžiui, pastaraisiais metais statytos Klaipėdos arenos ar statomo Keleivių ir krovinių terminalo ar kito objekto jau bus likę griuvėsiai, ateities archeologai ir juose ras mūsų dienomis įmūrytas simbolines kapsules.
Galbūt ir jų turinys, kuriame, beje, yra ir "Vakarų ekspreso" laikraštis, nustebins ateities kartas bei bus laikomas tikru lobiu.
Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje šiuo metu saugomas tik vienas eksponatas, liudijantis, jog statybų metu jau nuo seno gyvavo tradicija apie jas priminti ateities kartoms.
Tai 1993 metais rekonstruojamoje Kretingalės liuteronų evangelikų bažnyčioje aptikti 1875-aisiais krašte leistų laikraščių pavyzdžiai, raštas, pažymintis kas ją statė, bei metalinės monetos: XIX amžiaus Prūsijos taleris bei grašis, Rusijos kapeikos, Bavarijos ir Vokietijos imperijos markės bei pfenigiai.
Visa tai buvo rasta ant bažnyčios bokšto iškeltame metaliniame tuščiaviduriame rutulyje.
Tuo tarpu Lietuvos nacionalinio muziejaus istorikai teigia nieko negirdėję apie tokius radinius ir patikino, jog ekspozicijose jų tikrai nėra.
"Negalėčiau sakyti, kad šis paprotys yra unikalus ir gyvavo tik Klaipėdos krašte tuo metu, kai jis priklausė Vokietijai. Greičiau tai liuteroniška tradicija. Tik liuteronai ant bažnyčių bokštų kelia tokius bumbulus, kurių viduje ir aptinkama statybų pabaigą liudijančių dokumentų ir kitokių daiktų", - sakė Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius Jonas Genys.
Tačiau jis priminė, kad įvairių objektų statybų pradžią kiekvienas įprasmina savaip, nebūtinai pagal nusistovėjusias tradicijas arba ritualus: yra kertiniai akmenys ir pan., galbūt savaip statybas pradeda ir individualių namų savininkai.
"Juk yra visokių padavimų, net ir siaubingų - pavyzdžiui, kad žmonės prieš ką nors statydami vardan to paaukoja gražią mergelę. Kai pats dirbau archeologu, viename objekte Klaipėdos krašte pamatų kampe aptikau kažkokio gyvūnėlio kaukolę. Negalima tiksliai pasakyti, ar ji į pamatus buvo mūryta žymint statybų pradžią, bet aš iškėliau būtent tokią versiją ir ją užrašiau savo ataskaitoje", - prisiminė muziejaus vadovas.
Tiesa, Kaune 2004 metais perkeliant vieną paminklą jo pamate rasta į medinį apvalų dėklą įdėta žalvarinė kapsulė, o jos viduje - 1925-1936 metų monetos bei ant pergamento surašyti Žemaičių plento statybai vadovavę inžinieriai, atspausti Lietuvos, Vilniaus ir Klaipėdos herbai.
Aldas KLIUKAS, UAB "Pamario restauratorius" direktorius
Manau, kad panašias ceremonijas įprasta rengti nuo seno, objektuose, kuriuos restauruoja mūsų bendrovės darbuotojai, ne kartą esame tuo įsitikinę. Ypač liuteronų bažnyčiose. XIX a. pabaigos - XX a. pradžios varinių ar cinkuotų metalinių rutulių aptikome Šilutės, Kretingalės, Rusnės bažnyčiose, Klaipėdos universiteto Pedagogikos fakulteto pastate.
Jose būdavo įdėtas to meto laikraštis, pavyzdžiui, "Memel Zeitung", monetų - radome net auksinių. Taip pat įdėti popieriai su įrašais apie statybų pradžią, jų rėmėjus. Deja, kai kurie radiniai jau buvo sunykę - per karą apšaudant statinius kliūdavo ir tiems bumbulams, o pro kiauras sieneles patekusi drėgmė sunaikino jų turinį.
Lygiai taip pat darome ir mes šiandien - į kapsules įdedame Klaipėdos laikraščių egzempliorius, pinigų, užrašome statybų užsakovus, vykdytojus bei finansuotojus.
Rimantas TARAŠKEVIČIUS, buvęs Klaipėdos miesto savivaldybės meras
Anksčiau būdavo kita tradicija: iškilmingas statinio atidarymas, o pirmą kartą kažką panašaus darėme pradėję statyti Žvejų kultūros rūmus 1972 metais - tada į tuščią šampano butelį įdėjome popierius su atsakingų specialistų parašais ir įmūrijome jį į pamatus, net dabar galėčiau pasakyti, kurioje vietoje tas butelis yra.
Tradicija įmūryti simbolines kapsules atsirado atgavus nepriklausomybę. Nieko ypatingo jose nėra, užrašomi užsakovai, darbų vykdytojai, finansuotojai, objekto faktiniai duomenys.
Kartą esame statybas pradėję dar originaliau - Šiaurinio išvažiavimo kelio tiesimo darbų pradžia pažymėta nukirpus simbolinę juostelę, kuri "atlaisvino" kelią buldozeriams.
O į kapsules aš žiūriu skeptiškai - netikiu, kad jos kada nors bus rastos.
Šaltinis - dienraštis "Vakarų ekspresas"
