Kretingos dvare restauruotas buvęs ūkvedžio namas gali tapti viso XVIII amžiaus pabaigoje statyto istorinio komplekso pažiba. Jame rudenį įsikurs vietos muziejaus administracija, apie dvariškių gyvenimą pasakos interaktyvi ekspozicija. Atliktų darbų vertė siekia 1,5 mln. litų.
Klaipėdos statybų bendrovė „Pamario restauratorius“, pradėjusi įgyvendinti sudėtingą, daug kruopštumo reikalaujantį projektą, galėjo remtis tik prie keletą dešimtmečių atliktos ūkvedžio namo istorinės studijos medžiaga. Joje buvo nuorodų apie išlikusios lubų tapybos fragmentus, tačiau viso pastato būklė buvo apgailėtina.
„Kartais pasitaiko stebuklų – per kiaurą namo stogą sunkęsis lietus apgadino, bet nesunaikino nežinomo XIX a. menininko pieštos freskos. Ne visų dvarų rūmuose aptinkami tokie puošybos elementai, o čia – tik ūkvedžio namas“, – išlikusiu istorijos paveldu stebėjosi „Pamario restauratoriaus“ vadovas Aldas Kliukas.
Beveik metus šio pastato tapybai skyrusi restauratorė Lina Navikienė mano, jog tai – ne kokio nors mėgėjo dailininko, o Vakarų Europos dekoravimo meną gerai išmaniusių profesionalų kūryba: „Freskos sukurtos XIX a. viduryje pagal brito Roberto Adamo išpopuliarintos stilistiskos principus. Ypač įdomi antikos motyvais išmarginta lubų ornamentika“.
Senieji meistrai lubas buvo padengę ornamentiniu piešiniu su Pompėjos vaizdais – šitaip stengtasi sukurti lipdinių iliuziją. Sienos dekoruotos trafaretine tapyba. Muziejumi paverstose salėse lankytojai galės nesunkiai įžvelgti autentiško ir restauratorių atgaivinto dekoro fragmentus.
Ant lubų išpieštose rozetėse kadaise buvo ant pergamento nutapyti moterų veidai. Restauratoriai rozetes išsaugojo, ketina jas atnaujinti ir grąžinti į pirminę vietą.
Kodėl Kretingos dvaro šeimininkų samdomo ūkvedžio namas buvo taip puošniai dekoruotos, galima tik spėlioti. Restauratoriai sienų ir lubų ornamentiką atvėrė nugrandę penkis senųjų dažų sluoksnius.
„Gal čia kurį laiką gyveno dvaro rūmų statybas planavusio grafo Juozapo Tiškevičiaus šeima, o gal pastate buvo įrengta laikinoji koplyčia ?“ – svarstė L.Navikienė.
Kretingos dvarą valdė net penkios iškilių Lietuvos didikų šeimos – Chodkevičiai, Sapiegos, Masalskiai, Zubovai, Tiškevičiai. Dvaro ir miesto istorija prasidėjo Chodkevičiams pastačius pranciškonų vienuolyną ir bažnyčią.
Iš Dmitrijaus Zubovo nuomoto, o vėliau ir nupirkto dvaro malūne grafas J.Tiškevičius įrengė pirmąją Lietuvoje hidroelektrinę. Buvusioje ligoninėje nuo 1898 metų įsikūrė pirmasis vaikų darželis.
Per Pirmąjį pasaulinį karą ansamblį nusiaubė vokiečių kariuomenė. Sovietmečių sunyko retųjų vaismedžių sodas ir parkas, rūmus su oranžerija sudarkė prielipas – silikatinių plytų pastatas, kuriame daug metų veikė žemės ūkio technikumas. Kretingoje nykstantį kultūros paveldą padėjo gaivinti Europos Sąjungos investicijos.
„Pamario restauratoriaus“ specialistai kiek anksčiau atkūrė dvaro ratinę-sandėlį, vandens malūno pastatą, daržininko namelį su šiltnamiu, rekonstravo pagrindinius rūmus, botanikos sodo oranžeriją, kurioje sienos padengtos koralais. Parke atgaivinti ir kaskadiniai tvenkiniai.
Investavus daugiau kaip 1,7 mln. eurų, Kretingos dvaro rūmų ansamblis tapo patraukliausiu ir lankomiausiu turizmo objektu Žemaitijoje žiemą bei vasarą. Čia vyksta įvairūs kultūros renginiai, šventės.
Šaltinis - dienraštis "Lietuvos rytas"
