Plungės kunigaikščio Mykolo Oginskio dvaras, ilgus dešimtmečius merdėjęs, ir jau beveik virtęs vaiduokliu, išgyvena atgimimą ir tampa Vakarų Lietuvoje vienu geriausiai tvarkomu, vientisu dvaro ansambliu.
Grafų Zubovų XIX a. statydintoje laikrodinėje-oranžerijoje, dėl savo panašumo į itališkų rūmų architektūrą vadinamoje Palazzo Vecchio, jau atidaryta Plungės rajono savivaldybės viešoji biblioteka.
"1936 metais statytoje mūsų viešojoje bibliotekoje anksčiau buvo miškų urėdija, ir šį užrašą puošė briedžio ragai. O šalia stūksantis mažasis medinis namelis, kuriame šiuo metu yra vaikų biblioteka, yra statytas 1910 metais, ir, pasak nerašytinių šaltinių, jame gyveno kunigaikščio Mykolo Oginskio žmonos Marijos advokatas Skladovskis", - pasakojo Plungės viešosios bibliotekos direktorė Violeta Skierienė.
Pasak jos, Vyriausybei patvirtinus bibliotekų modernizavimo programą, atsirado galimybė turėti naują biblioteką. Buvo minčių statyti priestatą prie senosios bibliotekos arba ją atidaryti "miegamajame" rajone. Idėja, jog galima prikelti naujam gyvenimui buvusią laikrodinę-oranžeriją, kilo tuometinei Žemaičių dailės muziejaus direktorei Irenai Vitkauskienei. Iniciatoriai surengė parašų rinkimo akciją Vilniaus knygų mugėje. Čia už biblioteką laikrodinėje parašus raitė ir įžymūs Lietuvos menininkai, mokslininkai, istorikai, aktoriai.
Jau 2006 m. Plungės bibliotekininkai kartu su kultūros draugija "Saulutė" surengė viešą akciją "Mes ateiname", ir į diskusiją pakvietė garsų latvių architektą Jurį Puogą. Laikrodinėje-oranžerijoje įvyko improvizuotas, butaforinis bibliotekos "atidarymas". Kitą dieną, šeštadienį, ankstyvą rytą ateivis pradėjo atkakliai belsti į laikrodinės prižiūrėtojo namelio duris, nes, esą, girdėjęs, jog penktadienį buvo atidaryta biblioteka. Buvo išleistas atvirlaiškis, paskelbęs žinią šalyje ir užsienyje apie plungiškių puoselėjamą idėją.
Kai tik 2009 m. iš valstybės investicijų programos, prisidedant rajono savivaldybei, buvo gauta pinigų, prasidėjo laikrodinės-oranžerijos renovacija. Anuomet oranžerijos vietoje buvo likusi nuardyta raudonų plytų bei lauko riedulių siena bei pamatai. Na, o archeologai, vadovaujami Broniaus Dakanio, aptiko čia žiestų puodų ir kitų indų, vazų, šukių, koklių, čerpių ir langų duženų, kalvio darbo vinių.
"Pagal techninį projektą projektuotojo Valdo Kupės ir architektės Vigilijos Paulionienės parengtą projektą pilaitę restauravo UAB "Plungės Jonis" ir UAB "Pamario restauratorius", kurių darbuotojai kiekvieną plytą valė, kiekvieną siūlę sutvirtino - šitaip juvelyriškai dirbant aš dar niekur nemačiau. Atvažiavę miesto svečiai tuo stebėjosi. Pilaitės kuorai buvo patamsėję, o restauratoriai taip nuvalė, išryškėjo baltos ornamentikos detalės", - sakė V. Skierienė.
Pirmajame aukšte įrengta kraštotyros skaitykla, informacijos ir mokymo centras, antrajame - darbo kabinetai, trečiajame - skaitykla, renginių bei ekspozicijų salė.
Pasidžiaugusi, jog Plungės biblioteka vienintelė Lietuvoje turės bokštą su laikrodžiu, padarytą 1871 m., direktorė priminė šio istoriją. Buvo manyta, kad jo nebeliko, nes išpuvusiais laiptais negalėjai patekti į bokštą, tačiau būtent tai išsaugojo laikrodį nuo vagių. Ten pagaliau užkopus buvo rastas beveik visas laikrodžio mechanizmas. Trūko tik svarsčių, lynų, mechanizmo rodyklėms sukti, ir, manoma, varpo.
Laikrodį restauravo Tadeušas Kvakšys. Anot pokalbininkių, sunku paaiškinti tą dalyką, tačiau neseniai įmontuotas laikrodis turi susigyventi su erdve, kad jo svarmenys stotųsi į vietą ir tiksliai rodyti laiką. Vienintelė jo rodyklė bus paleista tada, kai nė viena restauracijos darbų dulkelė nebegalės pasiekti laikrodžio.
"Pasak etnologo, profesoriaus Liberto Klimkos, šis laikrodis, padarytas prancūzų laikrodininko, įdomus tuo, jog vienintelis Lietuvoje turi ypatingą detalę - inkarą. Kiti laikrodininkai nenorėjo jos daryti, nes buvo labai sudėtinga", - sakė direktorė.
Iš senųjų Plungės gyventojų pasakojimų galima atsekti, kad iš laikrodinės kas ketvirtį valandos aidėjo varpo dūžiai. Tačiau restauratorius, įsiskverbęs į bokšto erdvę, nerado vietos, kur kabojo tas varpas ar varpai. Diskutuojama, kiek jų buvo, kodėl neišliko įtvirtinimo mechanizmų, plaktukų, tad varpams atsirasti reikia laiko. Jeigu taip atsitiks, galvojama, jog varpams derėtų skelbti laiką ne dažniau, kaip kas valandą, nes biblioteka yra ir rimties, susikaupimo vieta. Jau buvo ieškota varpų liejyklos Vokietijoje. Atskira istorija - kaip Plungės varpinei vokietis geradarys Langė padovanojo didelius, galingus varpus.
"Mes norime prikviesti žmones atgal į Plungės parką, kuris sovietmečiu, nykstantis, apleistas buvo lyg ir nebe mūsų, nebe žmonių. Džiaugiamės, kad žmonės, gyvenantys mikrorajonuose, sako, jog dabar turės kur išeiti - pabūti su savimi, pasižmonėti. Ir mes esame tie, kurie juos sugrąžino atgal į gamtą. Į mūsų bibliotekos filialą, įsikūrusį prekybos centre, kur yra fondas, kompiuteriai,
žmonės užbėga, kai jiems skubiai ko nors reikia. O čia mes pakviesime atgaivai. Dėl to galvojame ir apie tai, jog turėtume dirbti sekmadienį - saviems, turistams, miesto svečiams", - sakė Plungės viešosios bibliotekos darbuotoja Virginija Liutikaitė.
"Lietuvoje yra tik dar viena pilyje įsikūrusi biblioteka-muziejus Biržuose. Mes bandysime Europoje ieškoti analogų, bibliotekų, įsikūrusių kultūros paveldo objektuose", - sakė V. Skierienė.
"Norime sukurti Knygos studiją, kur vyktų vietiniai ir tarptautiniai kūrėjų plenerai, parodos, mini dirbtuvėlės, kuriose žmonės galės ir rašyti, ir daryti knygą, iliustruoti",- sakė V. Liutikaitė.
Plungė su Vokietijos Mendeno miestu yra partneriai, tad kilo iniciatyva rengti su vokiečių menininkais tapytojų, keramikų, kaligrafų plenerus, žemės meno akcijas.
"Būtinai rengsime jaunųjų talentų konkursus. Plungėje visada vyko kultūriniai renginiai
netradicinėse erdvėse. Tarkime, plaukiant valtimis vandeninga Babrungo upe, skaityti poeziją", - sakė ponia Violeta.
Yra susibūrusi didelė senjorų bendruomenė, kuri bibliotekoje mokosi taupumo, klausosi paskaitų sveikatos temomis, čia mokoma visko, ko reikia šiuolaikiniam žmogui. Yra ir Daukanto bibliofilų klubas, literatų klubas "Vingiorykštė", turistų - "Terra incognito". Bibliotekos kieme net prasideda šiaurietiškas vaikščiojimas su lazdomis per parką.
"Mes bibliotekoje turime ir retesnių leidinių. Tarkime, esame sukaupę fondą ir kaupiame toliau knygas su istorinių Plungės asmenų ekslibrisais, parašais, bibliotekos antspaudu. Mums labai padėjo kraštietis profesorius Domas Kaunas,
kuris surinko įdomią medžiagą apie knygos kelią į Plungę, ir tą "kelią" mes vis papildome naujais leidiniais su Plungės antspaudu, kuriuos dovanoja žmonės. Žemaičių dailės muziejuje šiuo metu yra mūsų paskolinta unikali bažnytinių mišiolų knyga, ant kurios yra Oginskių bibliotekos antspaudas", - sakė bibliotekininkės.
Pasak jų, labai malonu, jog savaitgalį namo iš visos Lietuvos sugrįžtantys studentai gali ruoštis egzaminams, rasdami teisės, ekonomikos, medicinos leidinių, kurių negali rasti ar jų pristinga kitose bibliotekose. Bibliotekos darbuotojos apgailestauja, jog 2008 m. buvo Lietuvos bibliotekų aukso amžius, kai jos buvo daugiausiai finansuojamos, o vėliau skiriamos lėšos sumažėjo vos ne keturis kartus, ir tik šiais metais situacija kiek pasitaisė.
Šaltinis - dienraštis "Vakarų ekspresas"
