Palangos Švč. Mergelės Marijos į dangų ėmimo bažnyčia, pernai paminėjusi šimtmetį, sutraukianti ne tik aplinkinių vietovių gyventojus, bet neogotikiniais architektūros sprendimais viliojanti ir smalsius turistus, pradėta restauruoti. Restauratoriai pasiryžę specialiomis technologijomis atgaivinti unikalias gotikines bokšto plytas.
Ne vieną bažnyčią Lietuvoje sukūrusio švedų architekto Karlo Eduardo Strandmano projektuota Palangos bažnyčia neatlaikė vėjuotų pajūrio oro sąlygų: lietūs bei vėjai suardė kai kuriuos bokšto mūro elementus, gotikinius bokštelius, kitas statinio detales, o atsivėrusiuose fasado plyšiuose perimvietes susikūrė varnos.
"Iš apačios žiūrint - tarsi nieko baisaus, tačiau prasta mūrų būklė jau kėlė nerimą, ypač nesaugu pavasarį, kai pradėjo kristi drėgmės prisisunkusios plytos. O pliaupiant lietui pro bažnyčios stogą veržiasi vanduo ir kelia grėsmę vertybėms. Kol vyks restauravimo darbai, bažnyčia dirbs įprastai", - džiaugiasi, kad pagaliau prasidėjo bokšto rekonstrukcija, Algis Genutis, Palangos bažnyčios klebonas.
Konkursą restauruoti neogotikinės bažnyčios bokštą laimėjo ne vieną bažnyčią Vakarų Lietuvoje restauravusi, o šiuo metu dar trijose bažnyčiose besidarbuojanti UAB "Pamario restauratorius".
"Prisiliesti prie šio architektūrinio paminklo mums - tikra garbė bei nemažas iššūkis. Mūsų žmonės turės dirbti prisitvirtinę beveik 70 m aukštyje, vien pastolių statymas užtruko 10 dienų. Sudėtingiausia atstatyti subyrėjusias gotikines plytas, kurios yra bene 20 skirtingų tipų. Pagaminti 30-50 naujų identiškų plytų kokioje Vokietijoje būtų pernelyg brangu, todėl mes restauruosime tas pačias, "užaugindami" jas specialiu skiediniu. Gana sudėtinga bus sutvirtinti perskilusius gotikinius betoninius bokštelius, rekonstruosime įdomius vandens nubėgimo latakus", - vardija Aldas Kliukas, UAB "Pamario restauratorius" direktorius.
Pasak jo, įmonei jau yra tekę prisiliesti prie keleto to paties švedo architekto darbų, tapusių krašto simboliais. Restauruota Švėkšnos bažnyčia, grafų Tiškevičių koplyčia Kretingoje. Viso projekto - bokšto, fasado rekonstrukcijos bei stogo sutvarkymo vertė - 2,2 mln. Lt. Šiais metais Kultūros paveldo departamentas, Palangos miesto savivaldybė skyrė 300.000 Lt, 20.000 Lt aukojo parapija.
Kad Palangoje atsirastų ši katalikų bažnyčia, jos iniciatoriams teko kelerius metus derėtis su tuomete Kuršo gubernijos valdžia. Pasak istorikų, bažnyčios pamatai buvo pradėti statyti 1899 m., o pirmosios mišios aukotos dar po 8 m., neįrengus maldos namų vidaus. Didysis altorius atgabentas dar po 20 m., o bažnyčios bokšto laikrodis įrengtas tik 1931 m. Istoriniai šaltiniai nurodo, kad apie trečdalį bažnyčios statybos išlaidų - 30.000 rublių paaukojo grafai Tiškevičiai, o plytos bažnyčiai statyti buvo pagamintos šiems didikams priklausiusioje įmonėje.
Bokštą sutvarkyti restauratoriai planuoja iki rudens, o kitus darbus numatoma atlikti kitąmet.
Šaltinis - "Verslo žinios"
